Minei man mįslę

 Minei man mįslę, myli gal nemyli…
O, kad nemyli, aš lyg ir jaučiu.
Tik pikta man jogei lemtis nebylė
Mums kelio nepastojo daug anksčiau.

Maniau, jog pro lapijos vėsią dangą
Raizgiuos takuos tu būsi man žvaigždė
Per pelkes neščiau tavo vardą brangų
Ir tavo vardo kiekviena raidė.

Lyg deimantas… Ak svaja bejėgė
Žiedais nublankusiais akis užbers.
Bet faktas liks, aš niekad nemylėjau
Dar taip karštai kitos tokios moters.

Tik kam tie burtai “myli gal nemyli”,
Jei tu pati manęs nepamilai.
Ir pikta man, jog tavo juoko vylių
Aš supratau, bet ką gi, per vėlai.

Kaunas, 1948-04-02

Turinys